Atlikti darbai:
Fasado apšiltinimo ir apdailos sistemų montavimas.
Darbų apimtis:
Ventiliuojamas fasadas su akmens masės plytelėmis – 936 m2
Tinkuojamas fasadas (balkonuose) – 814 m2
Darbų atlikimo metai:
2020
Vilnius, Žirmūnai
Pastato paskirtis:
Gyvenamieji pastatai
Norime pasidžiaugti prisidėdami prie Žirmūnuose esančio senos statybos daugiabučio namo renovacijos.
Namui sumontavome ventiliuojamą fasadą, kuris dėl oro tarpo tarp šilumos izoliacinės medžiagos ir fasado apdailos užtikrins perteklinės drėgmės pašalinimą iš konstrukcinių sienų.
Fasado sistemos tvirtinimui prie konstrukcinių sienų naudojome nerūdijančio plieno kronšteinus, kurie stipriai sumažina šilumos nuostolius per tvirtinimo elementus.
Renovacijai panaudotos naujo ISOVER vatos standarto plokštės ISOVER STANDARD 35, kurios pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, nedegi medžiaga, gerai slopina garsą, neįgeria drėgmės iš oro, ekologiška – labai mažos CO2 emisijos.
Taip pat panaudotos ISOVER SKL mineralinės vatos plokštės, skirtos vėdinamų konstrukcijų vėjo izoliacijai. Šios plokštės priskiriamos 5 žvaigždučių ULTRA klasei, nes pasižymi išskirtinai geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis.
Fasado apdailai panaudojamos akmens masės plytelės.
Ar galvodami apie būsto apšiltinimą atkreipiate dėmesį į tai, kad atnaujintas fasadas gali atlikti ne tik šiltinimo funkciją?
Vis dažniau girdime (pastebime), kad namų bei daugiabučių statybai ar renovacijai žmonės renkasi ventiliuojamus, vėdinamus fasadus. Tokie, plokštėmis dengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, tvirti ir estetiški.
Vienas svarbiausių tokio fasado pliusų tai, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos nesugeria drėgmės ir ilgai išlaiko šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau.
Dažniausiai daugiabučiuose naudojamas metalinis karkasas, ugniai atspari akmens vata, cementinės ar aliumininės plokštės, visos šios medžiagos yra nedegios arba mažai degios. Tai dar vienas vėdinamo fasado privalumas, kuris gaisro atveju neleidžia plisti atsiradusiai ugniai.
Nors ir ne pagrindinė, tačiau labai svarbi šių fasadų funkcija, ypač aktuali gyvenantiems didmiesčiuose, tai garso slopinimas. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, taip gyventojai gali gyventi ramiau, ne tik negirdėdami kaimynų, bet ir nuolat augančio transporto triukšmo.
Geras fasadas pasižymės ne tik šilumos, bei garso izoliacinėmis savybėmis, bet taip pat gražiai atrodys.
Net 66% Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, dauguma jų – sovietiniuose, nerenovuotuose ir neefektyviai šildomuose. Būsto energijos taupymo agentūra praneša, kad per praėjusius metus buvo modernizuota daugiau nei 300 namų, dauguma gyventojų vis dar skeptiškai žiūri į daugiabučių renovaciją.
Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai ne visuomet sutinka su būsto modernizavimu, tai informacijos apie daugiabučių renovavimą trūkumas. Šiuo metu Lietuvoje vykstant ypač sparčiam senesnių namų tvarkymui, žinoti kuo renovacija naudinga gyventojui yra itin naudinga.
- Kyla nekilnojamo turto vertė. Sutvarkytame, renovuotame name esantys butai yra paklausesni tiek nuomojant, tiek parduodant. Nekilnojamo turto specialistai sako, kad atnaujintas nekilnojamas turtas gali būti vertinamas dešimtadaliu, o kartais net trečdaliu brangiau.
- Mažesnis šilumos energijos sunaudojimas. Senos statybos daugiabučiai dažniausiai yra pralaidūs, todėl norint išlaikyti šilumą tenka naudoti kelis kartus daugiau energijos. Renovuoti daugiabučiai apšildymui sunaudoja beveik per pus mažiau energijos.
- Paprastesnė namų eksplotacija. Atnaujinto ir modernizuoto daugiabučio eksplotavimo laikas gali būti pratęstas net iki 30 metų, taip pat renovuotą pastatą tampa lengviau prižiūrėti.
- Gyvenimo kokybės gerėjimas. Lietuvos būsto atlikta apklausa parodė, kad net 93% apklaustųjų yra svarbu kokioje aplinkoje jie gyvena. Renovavus būstą jaučiamas tiek estetinio tiek komforto lygio pakilimas.